Mano kelionė prasidėjo prieš 37 metus. Kiek save pamenu, visada buvau kitoks – savitą nuomonę turintis vaikas, kuris galbūt neatitiko visuomenės „normų”. Visada turėjau ypatingą ryšį su gamta ir žmonėmis bei nepaprastą smalsumą viskam. Bėgant metams ir augant, visa tai niekur nedingo (tą supratau žymiai vėliau). Dėl patirto smurto vaikystėje, tėčio netekties paauglystėje ir daugybės kitų iššūkių visa tai buvo paslėpta už pastatytų sienų, sudarytų iš skausmo, pykčio, baimės ir kitų jausmų.
     Būdama 14 metų, turėjau užaugti ir prisiimti suaugusio žmogaus atsakomybes, nes mirus tėčiui, likome aš ir mama. Taip ir augau, nustūmusi viską, ką taip mylėjau ir kuo žavėjausi. Užaugau psichologiškai ir emociškai sužalota, nors išorėje buvau savarankiška ir stipri, viduje jaučiausi pasimetusi, ieškanti meilės ir supratimo.
     Kontroliuodama viską ir statydama naujas sienas, kad jausčiausi saugi, gyvenau puikiai, kol gyvenimas (dabar tai vadinu Visata arba kažkuo aukštesniu) man pateikė naujų išbandymų.
     Taip sutapo, kad vienu metu į mano gyvenimą atėjo keli įvykiai, viską apvertę aukštyn kojomis. Vienas jų buvo kai po 3 metų gyvenimo Italijoje ir po didžiulių pastangų būti kartu su vyru, santykiai ėmė “byrėti”. Po beveik 6 metų bendro gyvenimo kartu ėjome skirtingu keliu, tačiau, nepaisydami nieko ir pamindami savo vertybes, vis tiek bandėme lipdyti santykius. Visa tai turėjo didžiulę kainą.
     Kainą, vedusią į sveikatos sutrikimus, priklausomybes, didžiulę agresiją ir panikos priepuolius. Tada atėjo diena, kai supratau, kad taip daugiau gyventi nebegaliu nes tai buvo kančia, o ne gyvenimas. Todėl palikusi viską, ką visą tą laiką kūrėme kartu su vyru, nuspręndžiau grįžti į Lietuvą.
    Kitas įvykis padaręs įtakos mano gyvenimui nutiko, kai dar nespėjusi grįžti į Lietuvą, sulaukiau žinios, kad mama susirgo onkologine liga (ačiū Tau, mama, kad vis dar esi šalia!). Tą akimirką viskas sustojo. Tada patyriau, ką reiškia jausti, kai gyvenimas slysta iš po kojų. Buvo labai sunku suvokti, kad galiu netekti ir jos, tačiau tai buvo ir puikus priminimas, kad gyvenimas yra labai trapus ir jis gali bet kada baigtis. Šis suvokimas man buvo stiprus spyris permąstyti savo gyvenimą, užduoti begalę klausimų sau, kurie paaiškintų kodėl esu ten kur esu, kodėl pasirinkau gyventi taip kaip gyvenu dabar, ką galiu padaryti, kad tai pasikeistų ir t.t
     Nebuvo viskas taip lengva, nes daugybę metų buvau pratusi visiems įtikti ir patikti, atiduoti viską, kad tik būčiau “mylima” ir jausčiausi “vertinga”. Todėl leidausi į savęs pažinimo kelionę, kurios metu perskaičiau begalę saviugdos knygų, lankiau kursus, seminarus, turėjau hipno terapijos, koučingo sesijas. Taip pat daug keliavau viena. Visų šių kelionių, praktikų ir sutiktų nuostabių žmonių dėka nuverčiau begalę savo susikurtų sienų, atsikračiau baimių ir įsitikinimų, kurie trukdė gyventi pilnavertiškai. Tai padėjo man iš naujo atrasti ryšį su savimi, meilę sau, laisvę būti savimi ir gyventi taip, kaip noriu. Su laiku dingo panikos priepuoliai ir kitos sveikatos problemos. Pasikeitė žmonių ratas, su kuriais bendrauju. Išdrįsau daryti dalykus, kurių gyvenime labai bijojau. Keitėsi viskas, nes keičiausi aš, nebeturėdama baimių būti “kitokia” – būti savimi. Ir tai man leido atverti duris į tokį gyvenimą apie kurį visada svajojau.
     Visos mano patirtys buvo didžiulė dovana, vedusi mane ten, kur esu dabar. Dabar turiu galimybę padėti kitiems – tiems, kurie nori keisti savo gyvenimą, išsilaisvinti iš pančių, kurios galbūt jau ilgą laiką juos laiko ir neleidžia būti laimingiems. Tikiu, kad nėra svarbu, kokioje šeimoje gimstame, kokioje aplinkoje užaugame ar ką gyvenimas mums pateikia; svarbu suprasti, ką mes su tuo darome, kokius sprendimus priimame ir ar sugebame išgirsti save. Gyvenimas yra mūsų rankose, ir tik mes galime pasirinkti, kaip jį nugyventi. Todėl siūlau veikti ir keisti jį!
     Vedama šio gražaus noro organizuoju savęs pažinimo keliones/stovyklas, buriu bendraminčių ratą, kuriame žmonės gali gauti palaikymą, įkvėpimo ir motyvacijos. Čia susitinka įvairių sričių specialistai, kurie mielai dalinasi savo patirtimi, rengia bendrus projektus ir yra atviri naujoms idėjoms. Čia mezgasi draugystės, pagrįstos atvirumu, pagarba ir abipuse pagalba. Tai vieta, kur dalindamiesi ir priimdami galime augti ir stiprėti.